Esminis sprendimas: kur padėti kepurę?

Mūsų verslumo renginiuose nebuvo, nėra ir nebus verslo.

Nes verslas mums įdomus tik tiek, kiek jis mus ugdo.

Mane jau senokai be proto siutina, kai verslumo ugdymui taikomi komercializuoti vertinimo kriterijai.
Įsivaizduokite, kas būtų, jei M. K. Čiurlionio menų mokykloje geriausius pažymius gautų birbynininkai, surinkę daugiausiai praeivių pinigų, ir pianistai, kurių autoriniai koncertai buvo komerciškai sėkmingi? Taip neturėtų būti – ir nėra. Tarp akademinio vertinimo kriterijų yra išlavintos klausos, meniško, kūrybiško kūrinio atlikimo ir kiti, nesusiję su komercine sėkme.

Kodėl jie nevertina pinigais, atsakysiu prisimindama „Washington Post“ tyrimą. Jo metu smuikininkas pradėjo groti J. S. Bacho kūrinius Wašingtono metro stotyje. Buvo šaltas sausio rytas. Per 45 minutes jis sugrojo 6 kūrinius.

Kadangi buvo piko metas, pro šalį, skubėdami į darbą, praėjo tūkstančiai žmonių.

Po pirmosios minutės smuikininkas gavo vieno dolerio banknotą. Jį įmetė moteris – nė nesustojusi.Po trijų minučių pro šalį ėjęs vidutinio amžiaus vyras sulėtino tempą ir kelioms sekundėms stabtelėjo, žiūrėdamas į muzikantą, bet greitai nuskubėjo savo keliais. Po kelių minučių dar vienas praeivis atsirėmė į sieną, kad paklausytų smuikininko.

Didžiausią dėmesį į muzikantą atkreipė 3 metų vaikas. Jis įsistebeilijo į grojantį vyrą ir taip stovėjo tol, kol mama timptelėjo už rankos. Gręžiodamasis, jis nutipeno su ja.

Per 45 min. buvo sustoję 6 žmonės, o 20 žmonių įmetė pinigus – viso 32 dolerius.

Kai vyras nustojo groti, aplink nebuvo ovacijų. Niekas net nepastebėjo, kad stotyje grojo vienas garsiausių pasaulio smuikininkų Džošua Belas. Smuiku, kurio vertė 3,5 mln. dolerių, jis sugrojo artėjančio koncerto repertuarą likus dviems dienoms iki jo premjeros Bostono teatre. Į koncertą buvo parduoti visi bilietai, už juos surinkta 100 000 dolerių. Galime net nelyginti, kiek kartų skiriasi finansinė nauda, bet mėgstantiems skaičius pasakysiu: 3125 kartus!

Šis tyrimas aiškiai rodo, kad mes vertę suvokiame priklausomai nuo situacijos. Vadinasi, dažnai produktas nelemia komercinės sėkmės – svarbi situacija, kurioje jis atsiranda.

Tad ir nuo tam tikrų mūsų gebėjimų nebūtinai priklauso jų kuriama vertė pinigais.

Atsiliepimai

“PROFAT yra tai, kas jauniems žmonėms padeda suprasti, kad Lietuvos ateitis didžia dalimi priklauso nuo jų asmeninių pastangų ir noro tobulėti.”

arturas-racas-52d3c35d8d833Artūras Račas,
žurnalistas, politikos apžvalgininkas

Degančios akys, trykštantis jaunatviškas entuziazmas ir noras daug sužinoti bei patirti, visa tai pamačiau sutikęs „Profat“ organizuotų mokymų dalyvius. Labai vertinu galimybę susitikti su jaunais, teisingų vertybių žmonėmis ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Tai jauna karta, kuri gyvena ateitimi.

Mindaugas Žebrauskas,
UAB „Dirigo“ įkūrėjas, verslo konsultantas

„PROFAT konkursuose studentai gali sužinot, kas veikia, o kas neveikia realiose situacijose. Tokie bandymai padeda įveikti baimę ir nepasitikėjimą, skatina veikti ir kurti realybėje.“

zilvinas silenasŽilvinas Šilėnas,
Lietuvos Laisvosios rinkos institutas, prezidentas

Verslumo ugdymas jau ankstyvoje jaunystėje yra ypač svarbus ir leidžia tikėti, kad Lietuvos ateitis – jaunimas bus pasiruošęs bet kokiems iššūkiams. Sėkmės jūsų svarbiame darbe, kuriant Lietuvos ateities verslo lyderius!

ruta skyrieneRūta Skyrienė,
„Investors Forum“ vykdančioji direktorė

„Džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie prasmingos PROFAT veiklos, tikiu verslumo, savarankiškumo ir pasitikėjimo ugdymo nauda. Kuriant tvirtą ir klestinčią Lietuvos valstybę, labai svarbu jau mokyklos suole supažindinti moksleivius su ekonomikos ir verslumo pagrindais, nes tik savarankiški ir verslūs žmonės gali užtikrinti gerovę sau kaip asmenybėms bei kurti gerbūvį visoje valstybėje. PROFAT indėlis šioje srityje – labai didelis.“

jurate stanisauskieneJūratė Stanišauskienė,
UAB „Skubios siuntos“ direktoriaus pavaduotoja

Share: